Filmai filmai filmai

Ką daro normalūs žmonės pražiūrėję filmus visą naktį? Jie dieną atsimiega
Ką darau aš po filmų nakties? Pamiegu kelias valandas ir toliau gyvenu
Vakar buvo smagus renginukas, Scanoramos kino festivalio filmų naktis. Ir visą naktį, 23-7.20, rodė trumpametražius filmus. Jau antri metai kai lankausi tokiose filmų naktyse. Man patinka, smagu ne namų aplinkoje pernakt filmus žiūrėt.
Žmonių susirinko šiemet šiek tiek daugiau nei praeitais. O kokie įspūdžiai? Buvo tikrai įdomių, vertų dėmesio filmukų, linksmų, kurie priverčia juoktis, tiek iš siužeto, tiek tiesiog iš ėsmės filmuko, jo plastelininių veikėjų. Na trumpametražius žiūrėti 8val. sunkoka, sunkiau nei pilnos trukmės filmus, nes reikia stebėti įdėmiau, viskas greit prasideda, greit baigiasi. Nors nevisada. Buvo tokių kūrinių, kūrių tiesiog nesupratau, jie pasirodė nuobodūs, net tuštoki, per daug giliai užkapstitom mintim, moralais, o gal tiesiog be jų? Nes 5min, spėju, kad 5, neskaičiavau, stebėti įvairiais matymo kampais nufilmuotus vaikiškus manikenus vitrijoje yra per daug, sunku. Nesiginčiju, gal aš nepakankamai išprusus ir nesuprantu to, bet mielai norėčiau, kad kas paaiškintų.
O sumasumarum, tai man patiko, pati idėja, filmai geri, įdomus,nors ir ne visi, tokiai kaip aš pats tas. Žinau, kad esant galimybei eisiu dar į tokį renginį, kaip tik gruodi artėja prancūzų trumpametražio kino naktis:)

Mmmm o pats rytas poto, kai pasivaikščiojau senamiesčiu, tokiu tyliu, ramiu, alsuojančiu lengva drėgme ir snauduliu. Sutikau tik kelis žmones, kurie vedžiojo savo šunis, ir kiemsargį. Norėjosi kažko dar, šiltos, skanios kavos, bet praėjus kelias geras vietas, atradau, kad jos dar neveikė, ir nebuvo man skuba su ta kava, tiesiog atrodė, kad kava dabar būtų gražu, bet nebūtina. Įsijautusi dar pakaukšėjau kelias stoteles link namų, ir likus kelioms stotelėms įsėdau į troleibusą.

Ar pamačius tiek filmų man to pakako ilgam? Ne.
Ką tik baigiau žiūrėti "Julie and Julia" filmą. Filmas apie amerikietę Julia Child, išleidusią prancūzų kulinarijos knygą, pritaikyta amerikiečiams, kurie neturi vyrėjų ir tarnų. Veiksmo pradžia yra 1949m. Kita filmo herojė Julie, paprasta blokinio ofiso darbuotoja, bandžiusi tapti rašytoja, mokanti gaminti, ir nusprendusi rašyti blog'ą apie tai kaip per metus laiko, 365 dienas, pagaminti 524 receptus, veiksmo pradžia 2002m. Viso filmo metu matome dvi istorijas, Julia'ijos ir Julie's, jų gyvenimą, aplinką ir žinomą gaminimą. Tikėjausi skanesnio filmo(man būna ir skanūs filmai, maisto tematika, kur ne tik rodoma, bet ir gaminamas maistas, skanus, gardus. Nemoku padoriai paaiškinti šio savo termino, bet kadanors pavyks), bet filmas nenuvylė. Patiko parodytas žmogaus ir maisto santykis, kad gaminti mokytis, iš išvis mokytis, nevėlu, ir kad ištobulėti tikrai galima. Na taip, tai žinojau, bet gražiai parodė jie tą. Filmas dar labiau sudomino mane prancūzu virtuve. Jau ir taip buvau susidomėjusi ja, ypač po sėkmingų naminių croissant(prancūziškų/sviestinių ragelių). O dabar pasidarė labai įdomu susirasti vieno mėsos patiekalo troškinio receptą, ne kartą gaminta filme, tik reikia gerai pavadinimą suprasti. Žiūrint "Julie and Julia" pamatysite ne tik gyvenimo, bet ir nemažai gražaus, įdomaus maisto, kuris matosi, kad yra gardus, ir jau norisi paragauti. Čia oficialus filmo trailer'is.

Iš nugirsto pokalbio scanoramoje:
-Kodėl mes negalim kaip normalūs žmonės?
-Nes mes nenormalūs.

Gero vakaro