Seniai čia buvau, rašiau. Kažkoks bardakas mano gyvenime apsigyveno, ir išvyt nepavyko dar.
Laukiu švenčių, šiltų, kvapnių, gražių, džiuginančių spalvomis ir geromis emocijomis. Kad dar būtų sniego, būtų tobula-kai nusprendi jau eit miegoti, praskleidi užuolaidas ir pamatai, kad sninga, dideliais dideliais kasniais, kurie taip lėtai ir elegantiškai leidžiasi, kartais pasisukioja ir dingsta iš matomumo, vat taip vat užmigti yra taip malonu ir reta. Geriausias vaizdas:)

Nepaisant visų užgriuvusių darbų, galvojų kada ką kepti, kokia miela smulkmena ką pradžiuginti. Juk nesvarbiausia kiek išleisime tai smulkmenai, svarbiausia ką norime ja pasakyti, ką ji reikš gavusiam, ir ar tam žmogui ji patiks...

Dar visa savaitė liko kovoti su mokslais, ir tos bemiegės protingos naktys neturi žavesio jau. Taip, panaktinėti, tikslingai ar ne, karts nuo karto mėgstu, bet dabar nebeįdomu, per daug, bet nieko mokslo naktis praskiesiu įdomesne veikla, kuri prikvėpins visus namus ir įsigers visur.
Truksta sniego, nors trupučio balkšvumo lauke. Na sniegą galima rasti, tik reikia susižinoti kuriame jis Vilniaus mikrorajone ir ten nuvykti pasidžiaugti žiema. Dar taip nedariau, bet kyla nemažas noras.

Manyje vėl prabudo kavos maniakė. Bet saiką turiu. Geriu kavą, kad neužmigti, geriu kavą, nes skanu. Viskas, reikia galu gale perskaityti knygą, skanią ir kvapnią "The chocolate and coffee bible". Jau kokį pusmetį tūno ji pas mane ir tik kartkartėm ją pavartau, pavarvinu seilę žiūrėdamą į skanėstų nuotraukas. Tik bus laisviau su laiku pradėsiu ją skaityti nuo pradžių, apie kavą, šokoladas vėliau, nors ir jį labai mėgstų, kartoką 85proc...mmm vėl noriu kavos ir šokolado:)
Bandysiu skaitydama knygą trumpai aprašyti kiekvieną skyrių, pasidalinsiu informacija, gal kam dar be manęs ji bus įdomi.

Dar noriu išmokti rašyti. Parašyti, kažką paprasto, bet mielo. Atsikratyti problemos-nemoku, sunku išreikšti savo mintis, jausmus aiškiais žodžiais, suprantamais ir kitiems. Šitas blog'as bus bandymo terpė, gal tobulėsiu.
Dar noriu išmokti piešti. Kažkiek moku, mokėjau, bet nebeišeina. Ir turiu paprastą knygą, kurios pagalba galėčiau palavinti savo piešimo įgūdžius. Seniai bepiešiau, o kai piešiau, piešiau sau, nors kabinau ant kambario sienų tas terliones. Nesiginčiju, jos prastos, bet man patikdavo į jas žiūrėti.
O dar dar noriu išmokti įtalšų ir kokią nors šiaurės Europos kalbą..įtalų pamokų įrašus net turiu kompiuteryje, liko tik pradėti mokytis.
Daug noriu, daug nedarau. Turiu per daug laiko ir ji iššvaistau betiksliai. Išmoksiu geriau planuoti laiką.

Tikiu, kad bus dar gerų dienų.

Gerų sapnų