2009-11-10

Obuolių sūris: Trilogija. Dalis I-pradžių pradžia

Taigi, šeštadienio naktį, hm ne, tai jau buvo ką tik prasidėjęs sekmadienis, ir staiga, iš niekur nieko prisiminiau obuolių sūrį, kurį darydavo mano močiutė. Ir jau buvo aišku kaip panaudosiu iš kaimo parvežtus obuolius. Sekmadienį pasidalinau šia savo idėja ir buvau šiek tiek nesuprasta, nes sūrio gaminimas kaip ir nėra sunkus, bet ir nelengvas, kam prasidėti. Tą aš žinojau, nes naktį prisiskaičiau apie obuolių sūrio gaminimą ir supratau kur įsivėliau:).

Taigi, šiandien vakare atsirinkau obuolius sūriui, kitus žieminius palikau žiemai. Prisirinko beveik 9kg:). Dar prireikė juos išplauti. O tada prasidėjo pirmasis rimtas darbas-reikėjo iš obuolių pašalinti sėklas, išpjauti blogas obuolio dalis ir juos susmulkinti, ir svoris sumažėjo, o tam prireikė 2valandų. Smulkių gabaliukų nedariau. Naiviai tikėjausi, kad visa tai tilps į vieną didelį dubenį, bet buvo taip, kad teko pasinaudoti dar vienu dubeniu. Tada visus obuolius užpyliau 1,5kg cukraus ir išmaišiau. Dabar visa tai paliksiu savo kambaryje iki trečiadienio, kad išsiskirtų pakankamai skysčio, visą tą laiką kartkartėm pamaišysiu obuolius. Jau dabar pradėjo kvepėti obuoliais:)Man patinka gaminti, ir ne šiaip gaminti, bet daryti tai, ką galima nusipirkti parduotuvėje, bet juk namie daryta yra skaniau, geriau, žinai kokie produktai naudoti, ir juk namie į patiekalą įdedama meilės, rūpesčio, gerų emocijų, to nenusipirksi. Todėl jogurtą, ricottą, granolą, net kartais duonos gaminius gaminu pati. Ir tai nevargina, tai malonu.

Gerų sapnų


2 komentarai:

  1. jauksim tolimesnio gaminimo proceso aprašymo :) pamenu kažkada mama gamino tokį sūrį, daug vargo buvo... o kol išdžiūvo kaip reikiant...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nujaučiu aš tą vargą, bet entuziasmas laimi:)

    AtsakytiPanaikinti