Obuolių sūris: Trilogija. Dalis II-maišyti ir maišyti

Na vat atėjo atrasis sūrio gaminimo etapas, reiklaujantis daugiausiai fizinių jėgų.

Kadangi buvau prigasdinta tiek mamos, močiutės, tiek ir interneto, kad verdant sūrį jis labai pokši ir taškosi, tai arčiausiai puodui esančia ne plytelėmis klotą teritoriją apklijavau, kad ne tektų poto gremžti dažų. Bet buvo viskas kitaip. Vos papokšėjo, ir vos keli lašiukai nusėdo ant plytelių, niekur ten kur buvau uždengus:)
Taigi, perkošiau obuolius, ir skystį supyliau į puodą ir pastačiau virti, ant maksimalios ugnies. Reikėjo nuvirinti kažkur pusę skysčio, bet aš nuvirinau daugiau, tiesiog nelabai prisiminiau kiek buvo pradinio skysčio:). Virinant skystį dar galima kažką nuveikti, aš pradėjau skaityti "Meistrą ir Margaritą".
Tada dydžiąją dalį obuolių supyliau į puodą su likusiu skysčiu. Palikau apie trečdalį obuolių ateičiai:), gal mažiau, bet pakako. O vat tada ir prasideda pats smagumas:). Obuolius viriname ant maksimalaus karščio. Duodame apšilti obuoliams ir pradedame juos po truputi maišyti.Laukiame kada jie pradeda minkštėti, glebti. Reikia visą laiką vis pamaišyti juos, kad nesviltų. Po kurio laiko masė pradeda palengva tamsėti. Jei dažnai maišysite, tada ta masė nekunkuliuos ir nesitaškys. Nors šitas procesas ilgas, bet aprašymas trumpas. Tiesiog viriname, viriname, maišome, maišome ir t.t. Vat kai jau suverda obuoliai, lieka maži gabaliukai, masė pastebimai tampa tamsesnė, ir tūris sumažėja tai jau trupti priartėta prie pabaigos. Toliau vis intensyviau maišome. Ir tai darome tol kol masė tampa labai tiršta, sunkiau maišoma, ir šaukštu perbraukus ji vos vos grįžta į vietą, bei pasidaro tamsiai rudos spalvos(pas mane išėjo tamsiai ruda spalva, bet prisiminiau močiutės sūrį, kuris budavo labai tamsus, rudos tamsumas link juodo atspalvio, šešėlio spalvos). Nepamirštame maišyti, nes gali lengvai prisvilti(iš didelio puodo obuolių liko kažkur tik trečdalis). Tada suberiame likusius obuolius ir dar maišydami paverdame kurį laiką, aš viriau kol naujai įdėti obuoliai nesušilo ir neapvirė.
Prieš visą tai iš kepimo plėvelės padariau surmaišius, tiesiog plėvelę sukarpiau kvadratais, juos perkirpau per pusę ir persiuvau siuvimo mašina.
Galu gale. Gautą masę šaukštais sudėjau į pasidarytus surmaišiukus, kurių smailų kampą užlenkiau prieš pildama masę, o pripilus viršų tiesiog užsukau, ir gražiai sudėjau į kepimo skardą, dar šiek tiek lengvai paspaudžiau, kad būtų plokštesni ir vėliau greičiau džiūtų. Išėjo 11 įvairaus dydžio sūrių. Palikau juos ramybėje kažkur dviems dienoms. Poto išimsiu iš tos plėvelės.

Trumpai sakant, tai yra tiesiog daug laiko užimantis procesas, reikia būti tinkamai nusiteikus tiek laiko maišyti. Geriausia, kad verdant dar šalia būtų kas nors, nes prireikus aplankyti nykštukus, bus kam palikti puodą, beto masę krečiant į surmaišius pagalba praverčia. Jei yra tekę virti obuolių marmeladą, tai procesas turėtų būti gana aiškus, nes obuolių sūris tai labai pervirtas marmeladas:)

Man visam šitam procesui prireikė 6valandų, bet čia su viskuom:virimu, sukrėti į surmaišius bei virtuvės tvarkymu.

Gražios nakties